- švilpiniuoti
- švilpiniúoti, -iúoja, -iãvo NdŽ, DŽ, švil̃piniuoti, -iuoja, -iavo žr. švilpauti: 1. M, NdŽ, DŽ, KŽ, Ds, Šd, DS81(Rs), Krž, Grž Švilpiniúo[ja], i tiek – a tat darbas vyruo ganyti!? Grd. Ir pasisukdavai [ganydamas] visokias birbynes, švilpiniúodavai Mšk. Bernas patenkintas sau švilpiniúoja, dainiuoja Grnk. Kad nori švilpiniuot, eik į mišką Sln. Seniai vieną rudenį vakare kažkas pradėjo apie trobesius švilpiniuoti SI341. Per dieną arė, vis švilpiniavo, palši jauteliai vis baubavo LTR(VšR). ║ Dantys jau išbiro, švilpiniúoju po biškį Krž. ║ Tai nusiplovei rankas (tariesi esąs nekaltas): kaip niekur nieko vėl sau švilpiniuoji LKKXVII190(Sk). 2. NdŽ O kiek tai buvo džiaugsmo, kada prie inkilo durelių plasnojo sparneliais šnekučiai, švilpiniavo, čirškėjo! LzP. Ar ten groja? Ar ten pučia? Ar strazdelis švilpiniuoja? rš. 3. NdŽ, LTR(Rz, Pš, Lnkv) Jeigu tuščiais pašaliais vėjas švilpiniuoja, tai ir aruoduose tuščia Jnš. Vėjas, smerkdamasis pro išdaužytus langus, kaukė, švilpiniavo ir dejavo po seną laužą LzP. Už langelio šėldavo pūga, švilpiniuodavo apie kampus vaikščiodamas vėjas rš. 4. intr., LTR(Jnš), Šd sukelti švilpesį mojuojant: ^ Du bėga, du mojuoja, šeši šimtai švilpiniúoja (arklys ir jo uodega) Sk. Du bėga, du veja, šimtas švilpiniúoja Db. \ švilpiniuoti; atšvilpiniuoti; iššvilpiniuoti; pašvilpiniuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.